Smegenys ir muzika – keistesnė draugystė, nei manote

Muzika nėra tiesiog garsas. Kai įsijungia jūsų mėgstama daina, smegenyse pradeda veikti mechanizmai, kurie evoliuciškai atsirado visai ne dėl muzikos. Neuromokslininkai jau kurį laiką tiria šį fenomeną ir rezultatai kartais nustebina net pačius tyrėjus.

Vienas iš labiausiai dokumentuotų faktų – muzika aktyvuoja tą pačią dopamino sistemą, kaip maistas ar seksas. Tai reiškia, kad biologiškai kalbant, mėgstamos dainos klausymasis smegenims atrodo panašiai kaip kiti išgyvenimui svarbūs malonumai. Monrealio McGill universiteto tyrėjai tai fiksavo dar 2011 metais, matuodami dopamino kiekį klausytojų smegenyse.

Kodėl muzika „įstringa” galvoje

Tas reiškinys, kai daina sukasi galvoje ir neišeina – angliškai vadinamas earworm – nėra atsitiktinis. Smegenys nuolat bando užpildyti informacijos spragas. Kai daina yra pakankamai paprasta ir kartojasi, klausos žievė pradeda ją „groti” savarankiškai, net be išorinio stimulo. Iš esmės jūsų smegenys bando užbaigti tai, ko dar negavo.

Įdomu tai, kad labiau nuo šio reiškinio kenčia muzikantai ir žmonės, kurie dažniau klausosi muzikos. Taigi, kuo labiau treniruotos klausos smegenų sritys, tuo aktyviau jos dirba savarankiškai.

Mažoras ir minoras – tai ne tik teorija

Daugelis žino, kad liūdnos dainos dažnai rašomos minoru, o linksmos – majoru. Tačiau moksliškai tai nėra taip paprasta. Tyrimai rodo, kad šis emocinis atsakas iš dalies yra kultūriškai išmokytas. Vaikai iki penkerių metų dar neskiria mažoro ir minoro emocinės reikšmės taip, kaip suaugusieji. Tačiau yra ir universalių elementų – tempas, ritmas ir garso aukštis veikia emocijas nepriklausomai nuo kultūros.

Brazilijos izoliacijos tyrimai su genčių, neturėjusių kontakto su Vakarų muzika, nariais parodė, kad greita muzika jiems taip pat asocijavosi su energija ir džiaugsmu, o lėta – su ramybe ar liūdesiu. Taigi kažkas yra įgimta, kažkas – išmokta.

Muzika kaip skausmo malšintojas

Tai skamba keistai, bet veikia. Klinikiniai tyrimai rodo, kad muzika gali sumažinti suvokiamą skausmo intensyvumą. Mechanizmas dvejopas: pirma, muzika nukreipia dėmesį, antra, ji stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą. Kai kuriose ligoninėse muzikos terapija jau naudojama kaip papildoma priemonė po operacijų ar chemoterapijos metu.

Neurologas Oliver Sacks, rašęs apie muzikos poveikį smegenims, aprašė atvejus, kai Alzheimerio liga sergantys pacientai, nebeatpažįstantys artimųjų, vis tiek atpažindavo ir dainuodavo jaunystės dainas. Muzikos atmintis smegenų struktūroje yra kažkur kitur nei įprastinė autobiografinė atmintis – ir tai vis dar nėra iki galo paaiškinta.

Tai, ką tikrai verta žinoti

Muzika nėra paprastas pramogos įrankis. Ji paliečia smegenų sritis, susijusias su atmintimi, emocijomis, motorika ir net skausmu. Todėl nenuostabu, kad muzikos terapija po truputį skinasi kelią į oficialią mediciną – ne kaip alternatyva, o kaip papildymas.

Tačiau svarbiausia galbūt yra tai, kad muzika yra vienas iš nedaugelio dalykų, kurie vienu metu aktyvuoja beveik visas smegenų sritis. Nė vienas kitas žmogaus sukurtas reiškinys to nedaro taip efektyviai. Tad kai kitą kartą kas nors paklaus, kodėl klausotės muzikos – galite drąsiai atsakyti, kad tiesiog rūpinatės savo smegenų sveikata.