Kodėl verta išmokti reguliuoti pavaras pačiam

Kaunas vis labiau tampa dviračių miestu – nuo Nemuno krantinių iki Žaliakalnio kalnelių, dviratininkai čia jau seniai ne retenybė. Tačiau kiekvienas, kas bent kartą bandė įveikti Aleksoto šlaitą ar nusileisti Petrašiūnų link, žino, kad gerai veikiančios pavarų sistemos svarba neįkainojama. Kai pavarų perjungimas vyksta sklandžiai, kelionė virsta malonumu. O kai grandinė šokinėja, girgžda ar tiesiog atsisako perjungti – tai gali sugadinti net gražiausią pavasario rytą.

Dviračių servisai Kaune, žinoma, nėra problema – jų rasite ir centre, ir Šančiuose, ir Dainavoje. Bet štai kas įdomu: pavarų reguliavimas iš esmės nėra sudėtinga procedūra. Tai viena tų priežiūros operacijų, kurią tikrai galite atlikti patys, sutaupydami ir laiko, ir pinigų. Be to, suprasdami, kaip veikia jūsų dviratyje svarbiausia sistema, galėsite greitai reaguoti į problemas net ilgoje kelionėje – tarkime, važiuojant Kauno marių link ar po Panemunės miškus.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Prieš griebdamiesi įrankių, verta suprasti pagrindinę logiką. Dviračio pavarų sistema – tai ne kažkokia raketų mokslo technologija. Tai mechaninis mechanizmas, kuris juda pagal jūsų komandas, perduodamas per trosus. Kai pasukate rankeną ar paspaudžiate svirtį ant vairo, trosas traukia arba atleidžia pavarų perjungiklį (derailerį), o šis pastumia grandinę į kitą krumpliaratį.

Problema paprastai kyla dėl kelių priežasčių: trosas ištįsta (ypač naujas), pavarų perjungiklis šiek tiek paslenka po smūgio, arba tiesiog laikui bėgant visa sistema truputį „išsiderina”. Kaune, kur dviračių takai ne visada idealūs, o žiemą daugelis vis tiek važinėja, pavarų sistema tikrai patiria nemažai išbandymų.

Jums reikės labai nedaug įrankių: kryžminio atsuktuvo arba šešiakampio raktelio (priklausomai nuo jūsų dviračio), o idealiu atveju – dar ir specialaus stovo, ant kurio galėsite pakelti dviratį. Tiesa, stovo nebuvimas nėra kliūtis – galite tiesiog apversti dviratį aukštyn ratais. Taip daro pusė Kauno dviratininkų savo kiemuose, ir viskas puikiai veikia.

Užpakalinių pavarų reguliavimas – čia prasideda viskas

Pradėkime nuo užpakalinių pavarų, nes jos paprastai sukelia daugiau problemų. Pirmiausia, pakeiskite grandinę į mažiausią krumpliaratį gale (tą, kuris arčiausiai rato stipinų). Dabar pažiūrėkite į užpakalinį pavarų perjungiklį – tą metalinį mechanizmą su dviem mažais ratuliukais, per kuriuos eina grandinė.

Pamatysite du mažus varžtelius, dažniausiai pažymėtus raidėmis H ir L (High ir Low). Šie varžteliai – tai ribotuvai, kurie neleidžia grandinei nukristi per toli į vieną ar kitą pusę. H varžtelis kontroliuoja poziciją ant mažiausio krumpliaračio, o L – ant didžiausio. Jei jūsų grandinė linkusi nukristi nuo mažiausio krumpliaračio į rato stipinus, reikia šiek tiek įsukti H varžtelį (pagal laikrodžio rodyklę). Jei ji sunkiai užlipa ant didžiausio – atlaisvinkite L varžtelį.

Bet dažniausiai problema ne ribotuvuose. Problema – troso įtempime. Štai kaip tai patikrinti: bandykite perjungti pavaras. Jei grandinė nenori užlipti ant didesnių krumpliaračių arba tai daro labai tingiai, trosas per silpnai įtemptas. Jei ji sunkiai grįžta atgal į mažesnius – per stipriai.

Reguliavimo mechanizmas paprastai yra dviejose vietose: ant paties pavarų perjungiklio arba ten, kur trosas išeina iš rankenėlės ant vairo. Tai tokia cilindro formos detalė, kurią galima sukti. Pagrindinis principas: sukant prieš laikrodžio rodyklę – trosas įtempiamas, sukant pagal laikrodžio rodyklę – atlaisvinama. Pradėkite nuo ketvirtadalio apsisukimo ir išbandykite. Kaune, stovėdami kažkur prie Nepriklausomybės aikštės, galite tai padaryti per kelias minutes.

Smulkmenų derinimas – kai beveik gerai, bet ne visai

Dabar prasideda įdomiausia dalis – tikslus derinimas. Pakeiskite pavaras į vidurinę poziciją – tarkime, ketvirtą ar penktą krumpliaratį iš septynių ar aštuonių. Sukite pedalus ir klausykitės. Jei girdite lengvą girgždėjimą arba matote, kad grandinė truputį trina į gretimą krumpliaratį, reikia patikslinti.

Štai gudrybė, kurią žino patyrę Kauno dviratininkai: reguliuokite po truputį. Ketvirtis apsisukimo, paskui testuokite. Dar ketvirtis – vėl testuokite. Taip, tai užtrunka ilgiau, bet rezultatas bus daug geresnis nei bandant „iškart viską sutvarkyti”. Ypač jei darote tai pirmą kartą.

Idealiu atveju, kiekviena pavara turėtų persijungti per vieną ar du pedalų apsisukimus. Jei užtrunka ilgiau – trosas per silpnas. Jei grandinė „perlekia” per krumpliaratį – per įtemptas. Tai tikrai ne sudėtinga, tik reikia kantrybės.

Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį: pavarų perjungiklio padėtis. Jei jūsų dviratyje yra varžtelis, reguliuojantis B-tension (ne visuose dviračiuose jis yra), jis kontroliuoja atstumą tarp viršutinio pavarų perjungiklio ratuliuko ir didžiausio krumpliaračio. Šis atstumas turėtų būti apie 5-6 milimetrus. Per mažas atstumas – grandinė trins, per didelis – perjungimas bus lėtas ir neaiškus.

Priekinės pavarų – paprasčiau, nei atrodo

Jei jūsų dviratis turi priekines pavaras (daugelis miesto dviračių turi tik vieną priekinį krumpliaratį, tai supaprastina gyvenimą), principas labai panašus. Vėlgi turite du ribotuvus – H ir L, kurie neleidžia grandinei nukristi į vidų link rėmo arba į išorę.

Priekinių pavarų reguliavimas Kaune ypač svarbus tiems, kas mėgsta važinėti į Girią ar Ąžuolyną – ten, kur reikia dažnai keisti pavaras priklausomai nuo reljefo. Pradėkite nuo to, kad perjunkite į mažiausią priekinį krumpliaratį ir mažiausią užpakalinį. Pažiūrėkite, ar grandinė tiksliai yra ant mažiausio priekinio krumpliaračio vidurio. Jei ji linksta į rėmą – įsukite L varžtelį. Jei nuo jo – atsukite.

Paskui perjunkite į didžiausią priekinį ir didžiausią užpakalinį krumpliaratį. Patikrinkite, ar grandinė netrins į priekinio pavarų perjungiklio išorinę sienelę. Jei trins – reguliuokite H varžtelį.

Troso įtempimas reguliuojamas taip pat kaip ir užpakaliniame perjungiklyje. Jei grandinė nenori užlipti ant didesnio priekinio krumpliaračio – įtempkite trosą. Jei nenori nulipti – atlaisvinkite. Paprastai priekinės pavarų perjungiklis turi reguliavimo mechanizmą ten, kur trosas įeina į jį.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per daugelį metų stebint Kauno dviratininkus, kurie bando patys tvarkyti savo dvigubius, išryškėja kelios tipinės klaidos. Pirmoji – per didelis entuziazmas. Žmogus pradeda sukioti reguliavimo mechanizmą kaip pamišęs, paskui visiškai pasimeta, kur buvo pradžioje, ir galiausiai vis tiek eina į servisą.

Antroji klaida – ignoruoti akivaizdžias problemas. Jei jūsų trosas išsipynęs, surūdijęs ar matote, kad jis trūkinėja, jokiu reguliavimu nepadėsite. Reikia keisti trosą. Tai jau šiek tiek sudėtingesnė procedūra, bet vis tiek įmanoma namuose. Tiesa, pirmą kartą geriau pasižiūrėti kokį YouTube video arba paprašyti patyrusiojo parodyti.

Trečioji – užmiršti patikrinti, ar grandinė švari ir sutepta. Jei grandinė pilna purvo ir rūdžių, ji nebus sklandžiai perjunginėjama, kad ir kaip gerai sureguliuotumėte pavaras. Kaune, ypač rudenį ir pavasarį, kai keliai drėgni, grandinė greitai užsiteršia. Reguliari valymas ir tepimas – tai pagrindas.

Dar viena smulkmena: patikrinkite, ar pavarų perjungiklis nepasviręs. Kartais po kritimo ar smūgio jis gali šiek tiek išlinkti. Jei matote, kad jis akivaizdžiai ne statmenai žemei, greičiausiai reikės profesionalios pagalbos – linkusio perjungiklio nesureguliosite jokiais varžteliais.

Kada vis dėlto eiti į servisą

Būkime sąžiningi – ne viskas visada pavyksta iš pirmo karto. Ir ne viskas apskritai įmanoma namuose be specialių įrankių. Jei po visų jūsų pastangų pavarų sistema vis tiek veikia prastai, galbūt problema gilesnė.

Pavyzdžiui, jei pavarų perjungiklis buvo stipriai sulenkstas po kritimo, jo gali reikėti tiesinti specialiu įrankiu arba net keisti. Jei krumpliaračiai labai nusidėvėję (dantys lyg ryklių – aštrūs ir nelygūs), jokiu reguliavimu nepriversite grandinės sklandžiai perjunginėti. Jei troso apvalkalai viduje surūdijo ir trosas juda sunkiai – reikia keisti visą troso sistemą.

Kaune yra nemažai gerų servisų, kur specialistai tai padarys greitai ir nebrangiai. Kartais tiesiog verta pripažinti, kad tam tikri darbai reikalauja patirties ir įrankių, kurių neturi eilinis dviratininkas. Bet net ir tokiu atveju, suprasdami pavarų sistemos veikimą, galėsite aiškiai paaiškinti servisui, kas negerai, ir greičiausiai sutaupysite laiko bei pinigų.

Kai viskas veikia kaip šveicariškas laikrodis

Gerai sureguliuotos pavarų sistema – tai tikras malonumas. Grandinė perjunginėja tyliai, sklandžiai, be jokio girgždėjimo ar šokinėjimo. Važiuojant Kauno gatvėmis, ypač tais ruožais, kur reikia dažnai keisti greitį – nuo Laisvės alėjos kalnelių iki Žaliakalnio šlaitų – jausite skirtumą.

Reguliari priežiūra ir savalaikis reguliavimas pratęsia ne tik pavarų sistemos, bet ir visos grandinės bei krumpliaračių tarnavimo laiką. Kai grandinė teisingoje pozicijoje, ji nusidėvi tolygiai. Kai ji nuolat trina ar šokinėja, nusidėvėjimas pagreitėja kelis kartus.

Ir štai kas svarbiausia – išmokę tai daryti patys, įgyjate tam tikrą laisvę. Nebereikia planuoti kelionių pagal servisų darbo laiką. Galite greitai pataisyti pavaras prieš išvykdami į savaitgalio žygį Kauno marių link. Galite padėti draugui, kurio dviratyje kažkas neveikia. Tai vienas iš tų įgūdžių, kuris tikrai atsiperkantis.

Taigi, jei jūsų dviratyje pavarų sistema šiek tiek „kaprizinkauja”, nebijokite imtis darbo. Paimkite atsuktuvas, raskite tuos mažus varžtelius, ir pabandykite. Prasčiau nebus – o greičiausiai po pusvalandžio turėsite puikiai veikiančias pavaras ir pasitenkinimo jausmą, kad padarėte tai patys. Ir kitą kartą, sustojęs prie šviesoforo Savanorių prospekte, galėsi ramiai perjungti pavaras, žinodamas, kad jos veiks tiksliai taip, kaip reikia.